Naujienos

Juozo Lapienio, Dr. doc., Lietuvos ir Europos patentinio patikėtinio prisiminimai
Vilnius, 2016–02–24

Mano kelias į patentžinystę

Baigęs aspirantūrą ir apgynęs mokslinį darbą 1973 metais bei padirbėjęs Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institute vyr. moksliniu bendradarbiu, 1974 metais atėjau dirbti į Vilniaus bandomosios fermentų gamyklos ,,Fermentas“ Centrinę mokslo tyrimo laboratoriją. Jos pagrindu 1975 metais kovo 1 d. buvo įkurtas Sąjunginis taikomosios enzimologijos institutas. Instituto vadovybė (direktorius Antanas Glemža) nukreipė mane organizuoti institute išradybos darbą. Ir taip prasidėjo mano kelias į patentologiją. Nuo ko pradėti? Teko pačiam pradėti mokytis išradyboje, dirbti tą darbą ir supažindinti gausų instituto mokslininkų kolektyvą išradybos pagrindų.
1975 m. baigiau organizuotus Lietuvos išradėjų ir racionalizatorių draugijos išradybos kursus.
1976 – 1977 m. mokiausi ir baigiau Lietuvos visuomeninį patentų institutą, įgydamas patentininko kvalifikaciją. Reikėjo laikyti šių disciplinų egzaminus: Išradybos teisė, Patentų teisė, Patentinė informacija, Išradimų išaiškinimas ir apiforminimas, Patentinio grynumo ekspertizė, Išradimų ekonomika, Patentavimas ir išradimų realizacija užsienyje, Patentinės tarnybos organizavimas.
Kadangi institutas priklausė buvusios Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos Vyriausiosios mikrobiologijos pramonės valdybai, 1976 m. mokiausi stacionariai jų organizuotose mėnesiniuose kursuose Maskvoje. Dėstė žymiausi specialistai iš Centrinio patentinio instituto, Išradimų ir atradimų komiteto, Licenzintorgo.
Bebūdamas Maskvoje sužinojau, jog aukščiausią patentininko kvalifikaciją suteikia Centinis patentų institutas Maskvoje, į kurį įstojau 1976 m. ir sėkmingai baigiau 1979 m.

Patentiniai tyrimai – išradimų šaltinis

Įsteigtame institute dirbo didelė komanda aukštos kvalifikacijos mokslininkų, turinčių mokslinius vardus: chemikai, biochemikai, medicininės ir veterinarinės krypties atstovai, taip pat biofizikai, mikrobiologai, inžinieriai. Mokslinė kryptis buvo visiškai nauja – ieškoti producentų fermentų gamybai, paruošti fermentų gavimo technologijas, išgryninti ir pagaminti čia pat ,,Fermento“ gamykloje ir juos panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, medicinoje, veterinarijoje, gyvulininkystėje, mokslinėje veikloje. Buvo išvystyta molekulinės biologijos genų inžinerija. Mačiau, kad jų gaunami rezultatai – nemažas kraitis išradimams. Sutariau su instituto vadovybe, jog nė viena planuojama, vykdoma tema nebūtų atliekama be patentinių tyrimų, apibendrinimų.
Iš pradžių, kiekvieną savaitę su mokslininkais lankėmės Lietuvos mokslinės–techninės informacijos instituto Mokslinėje–techninėje bibliotekoje, kuriai tuo metu vadovavo Regina Tumėnaitė ir Patentų skyriuje, kurio vadovė buvo Adrijana Petraitienė. Čia skirstėme vykdomas temas pagal patentinę klasifikaciją, peržiūrėjome 10–15 metų patentinius biuletenius (JAV, Prancūzija, Šveicarija, Anglija, Japonija), TSRS išradimus, techninę literatūrą. Mums talkininkavo patentininkė Liucija Janickaitė, komandiruota į pagalbą iš Informacijos instituto. Todėl mokslininkai, baigdami vykdyti temas, jau žinodavo, kiek jų gauti rezultatai yra nauji. Mums, patentininkams, belikdavo išradimus tinkamai apiforminti ir nusiųsti į TSRS Išradimų ir atradimų komitetą. Per metus nusiųsdavome 10–12 paraiškų išradimams. Teigimų sprendimų gaudavome 95–100 proc.
Ilgainiui patentiniai tyrimai, patentai, naujausi moksliniai ieškojimai, naujausios technologijos, po nepriklausomybės Lietuvoje atkūrimo sudarė galimybes institutui išaugti iki pasaulinio lygio. Buvo suteiktas valstybinio mokslo instituto statusas – Biotechnologijos institutas su dukterinėmis mokslinės–gamybinės krypties įmonėmis, tokiomis kaip Molekulinės biologijos reagentų įmonė ,,Fermentas“ ir Genų inžinerinės farmacijos įmonė ,,Biofa“, o privatizavus jas, atitinkamai jos pervadintos į ,,THermo FisherScientific„ bei „Sicor Teva“.

Lietuvos patentininkų sąjunga – prototipas Lietuvos patentinių
patikėtinių asociacijai

1975 metais ir vėlesniu laikotarpiu išradybai ir racionalizacijai Lietuvoje vadovavo Lietuvos išradėjų ir racionalizatorių draugija. Tuo metu pirmininku buvo Angelė Bielinskienė, sekretorius – Stanislovas Giedraitis. Jų rūpesčiu ir pastangomis buvo organizuojami mokomieji kursai išradėjams, racionalizatoriams, patentininkams, įkurtas Lietuvos visuomeninis patentų institutas, organizuojami konkursai, pagerbiami išradėjai, racionalizatoriai.
1978 m. A.Bielinskienė, S. Giedraitis ir Lietuvos mokslinės–techninės informacijos direktorius Juozas Zujus informavo, kad šalyje padaugėjo patentinių tarnybų ir kvalifikuotų patentininkų.
Buvo tikslinga juos vienyti, dalintis patirtimi, tai yra, kurti draugiją – Lietuvos patentininkų sąjungą ir jos pirmininku pasiūlė mane. Kaip tais laikais buvo priimta, Lietuvos patentininkų sąjungos pirmininku buvau paskirtas, o ne išrinktas. Pirmas darbo žingsnis buvo suburti aktyvą. Branduolį sudarė patirties išradybos darbe turintys, su patentiniu išsilavinimu arba dar besimokantys. Tai – Algimantas Mikuta, Genė Sruoginė, Vida Mikutienė, Juozas Lapienis, Leonas Antanas Kučinskas, Liucija Janickaitė, Rimvydas Naujokas, Vytautas Dovydėnas, Vytautas Einoris, Valerija Miniauskienė, Stasys Naimovičius, Gražina Valujevičienė, Danutė Kazlauskienė, kauniečiai Juozas Stanevičius, Povilas Varanauskas, Petras Kasperavičius ir kt. Tuo metu pagrindinis tikslas buvo pasidalinti patirtimi organizuojant patentinę veiklą šalyje, kelti profesinį išprusimą, perimant patentinę patirtį, sukauptą Pabaltijo respublikose. Tuo tikslu buvo organizuotos patentologų išvykos į konferencijas Taline, Piarnu, Rygoje ir atsakomoji Pabaltijo šalių patentininkų konferencija Palangoje. Kartu su Išradėjų ir racionalizatorių draugija suruošėme patentiniais išradybiniais klausimais dvi respublikines konferencijas mokslininkams, išradėjams, konstruktoriams. Man pačiam teko skaityti pranešimus: ,,Patentiniai tyrimai – išradimų šaltinis“, ,,Ypatumai formuojant išradimus mikrobiologinės kilmės objektams“.
Centrinį patentinį institutą Maskvoje baigiau 1979 m. Pavyko užmegzti glaudžius ryšius su instituto vadovybe. Kadangi ten studijavo nemažai žmonių iš Lietuvos, pavyko organizuoti išvažiuojamąsias sesijas Lietuvoje. Vilniuje buvo galima išklausyti paskaitų, gauti kai kurių disciplinų įskaitas, atvykdavo minėto instituto išradimų, atradimų ekspertai. Vilnius vos netapo Centrinio Patentinio instituto filialu.
Vadovavimą Patentininkų sąjungai apie 1982-1983 metus perėmė dr.Leonas Kučinskas, vėliau – Marius Jakulis. O aš pats į aktyvesnį patentinį darbą grįžau 1995 m. išsilaikęs LR patentinio patikėtinio egzaminus.

Paskelbta Naujienos.
<<<